KULTŪROS PAMINKLŲ APSAUGOS ISTATYMAS
Priimtas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1967 m. balandžio 15 d.
Lietuvos TSR teritorijoje yra daugybė išlikusių kultūros paminklų, kurie turi didelę politinę, mokslinę, istorinę, archeologinę, architektūrinę bei meninę reikšmę ir atspindi lietuvių tautos kūrybines jėgas, buitį, kultūrą, meną, revoliucines tradicijas. Praėjusių kartų kultūros paminklai yra ryškūs liaudies kovos prieš engėjus ir išnaudotojus liudininkai, neišsenkama medžiaga politiniam auklėjamajam darbui masėse.
Siekdama išsaugoti kultūros paminklus būsimoms kartoms ir tikslingai naudotis jais mokslo, kultūros, ūkio ir darbo žmonių auklėjimo reikalams, Lietuvos tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji taryba nutaria priimti šį Kultūros paminklų apsaugos įstatymą.
I SKYRIUS
Kultūros paminklai
1 straipsnis. Visi Lietuvos TSR teritorijoje esantys kultūros paminklai, kurie yra valstybės, kooperatinių, visuomeninių organizacijų nuosavybė arba asmeninė piliečių nuosavybė ir turi mokslinę, istorinę ar kultūrinę vertę, yra valstybės apskaitoje ir jos saugomi.
Kultūros paminklų saugojimas ir globojimas yra visuomeninių organizacijų, kolektyvų ir piliečių garbinga pareiga.
2 straipsnis. Kultūros paminklais laikomi:
a) archeologiniai paminklai senovės sodybvietės, gyvenamosios bei gynybinės vietos ir jų įrenginių liekanos: piliakalniai, senovės gamybos, kulto ir laidojimo vietos ir jų įrenginių liekanos: senovės įrašai ir ženklai: senovės daiktai;
b) architektūros paminklai atitinkamam laikotarpiui, istoriniam etapui ar stiliui būdingi gynybiniai įrenginiai, visuomeniniai, gyvenamieji, pramoniniai, prekybiniai ir kulto pastatai, jų kompleksai bei jų liekanos, liaudies buities ir ūkio pastatai, gyvenvietės ir kapinės;
c) dailės paminklai - vaizduojamosios, monumentaliosios, taikomosios-dekoratyvinės ir liaudies dailės kūriniai ir jų fragmentai;
d) istorijos paminklai daiktai, reti spaudiniai, statiniai, vietos, susijusios su istoriniais įvykiais, revoliuciniu judėjimu, pilietiniu ir Didžiuoju tėvynės karais, socialistine statyba, įžymių valstybinių ir politinių veikėjų, liaudies didvyrių, garsių mokslo, literatūros, meno ir technikos darbuotojų gyvenimu bei veikla, ir šių asmenų kapai; karybos, ūkio ir buities istorijos paminklai.
3 straipsnis. Kultūros paminklai skirstomi į sąjunginės, respublikinės ir vietinės reikšmės paminklus.
Sąjunginės reikšmės kultūros paminklų sąrašai tvirtinami TSRS įstatymu numatyta tvarka, respublikinės reikšmės kultūros paminklų sąrašus tvirtina Lietuvos TSR Ministrų taryba ir vietinės reikšmės - Lietuvos TSR Kultūros ministerija.
4 straipsnis. Kompleksinio pobūdžio kultūros paminklai, turintys ypatingą mokslinę, architektūrinę, meninę, archeologinę ar istorinę vertę, Lietuvos TSRS Ministrų Tarybos nutarimu gali būti skelbiami rezervatais ir draustiniais.
II SKYRIUS
Kultūros paminklų apsaugos organai,
jų teisės ir pareigos
5 straipsnis. Kultūros paminklus Lietuvos TSR teritorijoje saugoja Lietuvos TSR Kultūros ministerija kaip respublikinis kultūros paminklų apsaugos organas, taip pat vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai kaip vietiniai kultūros paminklų apsaugos organai.
6 straipsnis. Lietuvos TSR Kultūros ministerija organizuoja ir vadovauja kultūros paminklų apsaugos, apskaitos, naudojimo, mokslinio tyrimo bei populiarinimo darbui ir jį kontroliuoja.
7 straipsnis. Vietiniai kultūros paminklų apsaugos organai rūpinasi kultūros paminklų apsauga ir jų priežiūra vietose.
8 straipsnis. Lietuvos TSR Kultūros ministerija kartu su vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais ir visuomeninėmis organizacijomis organizuoja visuomenines kultūros paminklų apsaugos inspekcijas.
Visuomeniniai kultūros paminklų apsaugos inspektoriai padeda kultūros paminklų apsaugos organams saugoti ir populiarinti kultūros paminklus.
9 straipsnis. Kultūros paminklų apsaugos organai ir jų atstovai turi teisę:
a) apžiūrėti, tikrinti ir tirti kultūros parninklus:
b) įtraukti į apskaitą naujai išaiškintus kultūrinės vertės objektus:
- nustatyti ir panaudoti visas reikalingas priemones, kad paminklai nesunyktų ir nebūtų naikinami.
III SKYRIUS
Kultūros paminklų apsauga ir naudojimas
10 straipsnis. Aplink kultūros paminklus, esant reikalui, gali būti nustatomos apsauginės zonos. Apsaugines zonas nustato vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai Lietuvos TSR Kultūros ministerijos teikimu. Kultūros paminkluose ir jų apsauginėse zonose statybinė, ūkinė ir bet kokia kita veikla be Lietuvos TSR Kultūros ministerijos leidimo draudžiama.
11 straipsnis. Kultūros paminklus, Lietuvos TSR Kultūros ministerijai leidus, miestų ir rajonų Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai gali perduoti įstaigoms, įmonėms bei organizacijoms naudotis kultūriniams ar ūkiniams reikalams.
12 straipsnis. Lėšos, gaunamos už naudojimąsi kultūros paminklais, taip pat nuostoliai, išieškoti sutinkamai su šio Įstatymo 22 straipsniu, turi būti įnešama į atskirą sąskaitą ir naudojamos tik kultūros paminklų remontui, restauravimui, moksliniam tyrimui bei apsaugai.
13 straipsnis. Įstaigos, įmonės, organizacijos ir atskiri piliečiai, kurių žinioje yra kultūros paminklai, atsako už šių paminklų išsaugojimą, savalaikį remontą ar restauravimą ir apsauginių zonų saugumą.
14 straipsnis. Kultūros paminklus perduoti, išnuomoti ar kitaip disponuoti jais, taip pat išvežti už Lietuvos TSR ribų leidžiama tik gavus Lietuvos TSR Kultūros ministerijos leidimą.
15 straipsnis. Piliečiai, norintys parduoti kultūros paminklus, kurie yra asmeninė jų nuosavybė, privalo gauti Lietuvos TSR Kultūros ministerijos sutikimą. Šis reikalavimas nėra privalomas tais atvejais, kai paminklai parduodami Lietuvos TSR muziejams, archyvams ar kitoms specialioms kultūros vertybių saugykloms.
16 straipsnis. Be Lietuvos TSR Kultūros ministerijos leidimo draudžiama išskirstyti ar kitu būdu padalyti kultūros paminklus, sudarančius istorinį ar stilistinį kompleksą, perduodant, išnuomojant ar kitaip keičiantis jų savininkui arba naudotojui.
17 straipsnis. Kultūros paminklai, kurie yra kooperatinių ar visuomeninių organizacijų nuosavybė arba asmeninė piliečių nuosavybė ir turi ypatingą valstybinę arba visuomeninę reikšmę, gali būti valstybės nuperkami, susitarus su jų savininkais, o atskirais atvejais, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu gali būti priverstinai nuperkami. Savininkui atlyginama nupirkto kultūros paminklo vertė, kurios dydis nustatomas savininko su suinteresuotais organais susitarimu, o ginčui esant, - jį nustato teismas.
18 straipsnis. Jeigu pilietis neūkiškai laiko jam priklausantį kultūros paminklą, kultūros paminklų apsaugos organas įspėja savininką, kad jis nustotų neūkiškai laikyti kultūros paminklą. Jeigu savininkas šio reikalavimo neįvykdo, tai pagal kultūros paminklų apsaugos organo ieškinį teismas gali šį kultūros paminklą iš savininko atimti. Šis kultūros paminklas pereina valstybės nuosavybėn. Piliečiui atlyginama paimto paminklo vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su suinteresuotais organais, o ginčui esant, jį nustato teismas.
Esant neatidėliotinam reikalui, ieškinys dėl nurodyto kultūros paminklo perėmimo gali būti pareiškiamas be išankstinio įspėjimo.
19 straipsnis. Jeigu, vykdant žemės, statybos, melioravimo ar kitus darbus, randami kultūros paminklai, jų dalys, liekanos ar pėdsakai ir kiti panašūs daiktai, šios vietos naudotojas, valdytojas ar darbų vykdytojas privalo tuojau pat nutraukti darbus ir nedelsdamas apie radinius pranešti Lietuvos TSR Kultūros ministerijai ir vietos Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui. Darbai gali būti toliau vykdomi tik Lietuvos TSR Kultūros ministerijai leidus.
20 straipsnis. Visi rasti žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, senuose pastatuose ar jų dalyse kultūrinės vertės daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas arba pagal įstatymą yra netekęs teisės į juos, yra laikomi valstybės nuosavybe ir perduodami muziejams, archyvams ar kitoms specialioms kultūros vertybių saugykloms.
Šių daiktų radėjams gali būti skiriamos premijos arba išmokamas atlyginimas įstatymo nustatyta tvarka.
21 straipsnis. Kultūros paminklai remontuojami, restauruojami bei moksliškai tiriami pagal Lietuvos TSR Kultūros ministerijos nurodymus, patvirtintus projektus ir jos duotus leidimus.
Kultūros paminklų naudotojas, valdytojas ar savininkas, pažeidęs nustatytą darbų vykdymo tvarką, privalo savo lėšomis pašalinti padarytus paminkle pakeitimus, sutinkamai su Lietuvos TSR Kultūros ministerijos nurodymais, o šio Įstatymo 30 straipsnyje numatytais atvejais gali būti traukiamas atsakomybėn.
22 straipsnis. Piliečiai, įstaigos, įmonės ar organizacijos, sužaloję kultūros paminklą ar jo apsauginę zoną, privalo atstatyti prieš tai buvusią paminklo ar jo apsauginės zonos būklę arba atlyginti padarytus nuostolius.
23 straipsnis. Kultūriniams ir ūkiniams reikalams naudojamų kultūros paminklų remontas, restauravimas bei su jais susiję moksliniai tyrimai atliekami jais besinaudojančių įstaigų, įmonių bei organizacijų lėšomis.
24 straipsnis. Kultūriniams ar ūkiniams reikalams nenaudojami kultūros paminklai, esantys Lietuvos TSR Kultūros ministerijos žinioje, remontuojami, restauruojami bei moksliškai tiriami valstybinio biudžeto lėšomis.
25 straipsnis. Kultūros paminklai, kurie yra asmeninė piliečių nuosavybė, remontuojami ir restauruojami jų savininkų lėšomis.
Šių paminklų mokslinis tyrimas atliekamas valstybinio biudžeto lėšomis.
26 straipsnis. Kultūros paminklai gali būti perkeliami ar nugriaunami tik ypatingai svarbiais atvejais: TSRS įstatymu numatyta tvarka, jeigu tai liečia sąjunginės reikšmės paminklus; Lietuvos TSR Ministrų Tarybai leidus, - jeigu tai liečia respublikinės reikšmės paminklus; Lietuvos TSR Kultūros ministerijai leidus, - jeigu tai liečia vietinės reikšmės paminklus.
Jeigu kultūros paminklas perkeliamas ar nugriaunamas, Lietuvos TSR Kultūros ministerija privalo organizuoti šio paminklo mokslinio tyrimo ir fiksavimo darbus.
Šių darbų išlaidas apmoka įstaiga, įmonė ar organizacija gavusi leidimą paminklui perkelti ar nugriauti.
27 straipsnis. Priešgaisrinės, sanitarinės apsaugos ar kitų specialiųjų valstybinių organų reikalavimai kultūros paminklų atžvilgiu turi būti suderinti su Lietuvos TSR Kultūros ministerija.
28 straipsnis. Saugojant kultūros paminklus, esančius Lietuvos TSR teritorijoje, laikomasi TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1956 m. gruodžio 12 d. ratifikuotos Konvencijos "Dėl kultūrinių vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju".
29 straipsnis. Šio Įstatymo taikymo instrukciją leidžia Lietuvos TSR Kultūros ministerija
IV SKYRIUS
Atsakomybė už Kultūros paminklų apsaugos įstatymo pažeidimą
30 straipsnis. Už šio Įstatymo pažeidimą kalti asmenys baudžiami administracine tvarka baudomis: piliečiai - iki 50 rublių ir pareigūnai iki 100 rublių, jeigu jie už tą pažaidą kitais įstatymais nėra griežčiau baudžiami.
Baudos skiriamos ir išieškomos Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.
Šio Įstatymo pažeidimas, jeigu tai padaryta po to, kai kaltininkui paskirta administracinė nuobauda už tokią pat pažaidą, arba jeigu tai sukėlė žymią žalą, baudžiamas sutinkamai su baudžiamaisiais įsistatymais.
